Prieš dvidešimt metų vertėjo stalas atrodė taip: du monitoriai, keli popieriniai žodynai, faksas dokumentams ir telefonas skambinti klientui, kai neaišku, ką reiškia terminas. Šiandien žodynai — ekrane, dokumentai — skenuoti, o dalį juodraščio gali pasiūlyti programa. Bet klientams, užsakantiems vertimą, svarbesnis kitas klausimas: kas per tuos metus iš tikrųjų pasikeitė, o kas liko tas pats — ir kodėl už vertimą vis dar mokama žmogui.
Kas pasikeitė: įrankiai
Didžiausias pokytis — vertimo atmintys ir terminų bazės. Anksčiau kiekviena sutartis buvo verčiama nuo pradžios; dabar pasikartojantys fragmentai siūlomi automatiškai iš ankstesnių darbų, o terminai tikrinami pagal sutartą sąrašą. Klientui tai reiškia nuoseklumą: dešimtoji sutartis vartoja tuos pačius terminus kaip pirmoji. Antras pokytis — mašininis vertimas kaip pagalbinis įrankis. Jis netapo vertėjo pakaitalu, bet tapo greitu juodraščiu paprastiems tekstams, kurį žmogus taiso ir tikrina.
Kas pasikeitė: greitis ir lūkesčiai
Dokumentas, kuris anksčiau keliavo paštu savaitę, dabar atkeliauja per minutę. Klientai priprato prie greičio ir tikisi jo iš vertimo. Dalis lūkesčių pagrįsta — paprastas dokumentas išverčiamas per dieną. Dalis — ne: mokslinis straipsnis ar sutartis vis dar reikalauja tiek pat laiko, kiek reikalavo prieš dvidešimt metų, nes galvojimo ir tikrinimo negalima paspartinti.
Kas pasikeitė: specializacija
Anksčiau vertėjas buvo „vertėjas iš anglų kalbos”. Šiandien — teisinių tekstų, medicinos, technikos, rinkodaros ar mokslo vertėjas. Rinka tapo per sudėtinga, kad vienas žmogus vienodai gerai verstų sutartį, gaminio instrukciją ir romaną. Biurai atitinkamai keitėsi: iš vertėjų sąrašo tapo sistema, kuri parenka tinkamą žmogų kiekvienam tekstui.
Kas liko nepakitę: atsakomybė
Institucijos vis dar reikalauja patvirtinimo, kad vertimas atitinka originalą, ir vis dar nori žinoti, kas už tai atsako. Jokia programa nepasirašo deklaracijos, jokia programa neatvyksta pas notarą. Ši dalis per dvidešimt metų nepasikeitė nė kiek ir, tikėtina, nepasikeis.
Kas liko nepakitę: kontekstas
Vertėjas vis dar turi žinoti, kad „shall” sutartyje reiškia prievolę, kad diplomo specialybės pavadinimą reikia derinti su tarptautine klasifikacija, kad mokslinio straipsnio citavimas skiriasi tarp disciplinų, kad literatūros veikėjas turi kalbėti kaip žmogus. Įrankiai padeda greičiau rasti žodį, bet nepasako, kuris žodis tinka šiam tekstui, šiam skaitytojui, šiai institucijai.
„Prieš dvidešimt metų mūsų darbas buvo versti. Šiandien — nuspręsti, ką versti, kaip ir kam. Įrankiai perėmė mechaniką, o mums liko sprendimai”, — apibendrina vertimų biuro projektų vadovė (būtent tai šiandien reiškia profesionalus tekstų vertimas: ne žodžių keitimas, o sprendimai dėl stiliaus, terminų, struktūros ir tikslo).
Kas laukia ateityje
Mašininis vertimas tobulės, ir vis daugiau paprastų tekstų bus verčiama be žmogaus. Bet tuo pat metu augs vertė to, ko programa neduoda: patvirtinimo, specializacijos, konteksto, kūrybos. Vertimų biuras ateityje bus dar mažiau „žmonės, kurie moka kalbą” ir dar labiau „sistema, kuri atsako už rezultatą”. Klientams tai geros naujienos — paprasti dalykai pigs, o sudėtingi bus atliekami geriau.
Ką tai reiškia užsakančiam šiandien
Verta suprasti, už ką mokate. Ne už žodžius kita kalba — tuos galima gauti nemokamai. Mokate už tai, kad vertėjas parinktas pagal sritį, kad tekstas patikrintas antros poros akių, kad biuras patvirtina atitikimą ir atsako, jei institucija grąžins, kad terminai nuoseklūs, o stilius atitinka paskirtį. Tai ir yra tie dalykai, kurie per dvidešimt metų nepasikeitė.
Kas pasikeitė: klientas
Prieš dvidešimt metų klientas atnešdavo dokumentą ir laukdavo. Šiandien jis dažnai atneša jau išverstą tekstą ir prašo „tik patikrinti”, arba klausia, kodėl programa negali to padaryti nemokamai. Tai natūralu — įrankiai prieinami visiems. Bet kartu pasikeitė ir tai, ko klientas iš tikrųjų nori: ne vertimo, o rezultato — priimto dokumento, pasirašytos sutarties, publikuoto straipsnio. Biurai, kurie tai suprato, pardavinėja ne puslapius, o procesą, kuris veda iki rezultato. Būtent todėl geras biuras šiandien klausia daugiau nei anksčiau: kam, kur, kada, kokia forma.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar biurai naudoja dirbtinį intelektą? Kaip pagalbinį įrankį — taip. Galutinį tekstą visada tikrina ir patvirtina žmogus, ypač oficialiems dokumentams.
Ar vertimas dėl technologijų atpigo? Paprasti ir pasikartojantys tekstai — taip, dėl vertimo atminčių. Specializuoti ir kūrybiniai — ne, nes ten laikas nesutrumpėjo.
Ar verta rinktis biurą pagal technologijas? Verta rinktis pagal procesą: kas verčia, kas redaguoja, kas atsako. Technologijos — tik priemonė.
Ir dar vienas dalykas nepasikeitė: geras vertėjas vis dar klausia, kai neaišku, o ne spėja.
Dvidešimt metų pakeitė įrankius, bet ne esmę: vertimas tebėra sprendimų darbas, ir už sprendimus vis dar atsako žmogus.
Šaltinis: Lighthouse vertimo paslaugos — vertimų biuro paslaugų aprašymas ir praktika.