Dažna situacija: stelažai nupirkti, atvežti ir sumontuoti, o po kelių savaičių paaiškėja, kad krautuvui trūksta vietos apsisukti, viršutinis lygis nepasiekiamas arba sprinkleriai atsiduria per arti krovinių. Tokios klaidos atsiranda ne dėl blogų stelažų, o dėl to, kad išplanavimas buvo daromas po pirkimo, o ne prieš jį.
Sandėlio stelažų išplanavimą lemia penki parametrai: laisvas patalpos aukštis, grindų būklė ir laikomumas, kolonų tinklelis, naudojamų krautuvų darbinis praėjimo plotis ir priešgaisrinės saugos reikalavimai. Atsvariniams krautuvams praėjimai dažniausiai būna apie 3,3–3,8 m, šoniniams (reach) – apie 2,7–3,1 m, o siaurų praėjimų technikai – apie 1,6–2 m.
Toliau aptariami pagrindiniai žingsniai, kuriuos verta atlikti prieš užsakant sistemą.
1. Laisvas patalpos aukštis
Svarbus ne pastato aukštis, o aukštis iki žemiausio kliuvinio:
- stogo santvarų ar sijų;
- šviestuvų;
- ventiliacijos ortakių;
- sprinklerių ir kitų gaisro gesinimo įrenginių.
Tarp viršutinio krovinio ir sprinklerių turi likti priešgaisrinių reikalavimų nustatytas tarpas, todėl projektuojant verta pasikonsultuoti su gaisrinės saugos specialistu. Taip pat reikia įvertinti krautuvo stiebo aukštį – nėra prasmės projektuoti lygio, kurio technika nepasiekia.
2. Grindys
Stelažų apkrova perduodama grindims per nedidelio ploto padus, todėl vietinės apkrovos gali būti didelės. Prieš projektuojant naudinga žinoti:
- betono plokštės storį ir klasę;
- ar grindyse nėra įtrūkimų, išdaužų ar nuosėdžių;
- kur yra deformacinės siūlės – statramsčiai neturėtų būti statomi ant jų;
- grindų lygumą – aukštuose stelažuose nelygumai tampa kritiniai.
Jei grindys pažeistos, dažnai racionaliau jas sutvarkyti prieš montavimą, nei vėliau spręsti stelažų vertikalumo problemas.
3. Kolonos, vartai ir kitos kliūtys
Pastato kolonų tinklelis lemia, kaip gali būti išdėstytos stelažų eilės. Idealiu atveju kolonos patenka į stelažų eilę arba tarp nugaromis sujungtų eilių, o ne į praėjimą. Taip pat įvertinama:
- vartų ir rampų vieta;
- evakuaciniai išėjimai ir jų prieigos;
- elektros skydinės, gesintuvai, hidrantai;
- vieta krovinių priėmimo ir išsiuntimo zonoms.
4. Krautuvai ir praėjimų plotis
Technika – vienas svarbiausių veiksnių. Praėjimo plotį lemia krautuvo tipas, padėklo dydis ir kryptis.
| Technikos tipas | Orientacinis praėjimo plotis | Tipinis kėlimo aukštis |
| Atsvarinis krautuvas | 3,3–3,8 m | Iki ~7 m |
| Šoninis (reach) krautuvas | 2,7–3,1 m | Iki ~12 m |
| Siaurų praėjimų (VNA) technika | 1,6–2,0 m | Iki ~15 m ir daugiau |
| Elektrinis vežimėlis (tik grindų lygis) | 2,0–2,5 m | – |
Tikslūs praėjimų matmenys turi būti imami iš konkretaus krautuvo gamintojo duomenų. Siauresni praėjimai leidžia sutalpinti daugiau eilių, tačiau reikalauja brangesnės technikos ir dažnai – kreipiamųjų bėgių.
5. Tarpai tarp krovinio ir konstrukcijos
Standartas EN 15620 nustato minimalius tarpus tarp padėklo ir statramsčio, tarp gretimų padėklų bei tarp krovinio viršaus ir virš jo esančios sijos. Paprastai šie tarpai siekia apie 75–100 mm ir didėja kylant aukščiau, nes krautuvo operatoriui sunkiau tiksliai padėti krovinį. Per maži tarpai – viena dažniausių statramsčių ir sijų pažeidimų priežasčių.
6. Eismo organizavimas
Išplanavimas turi numatyti ne tik stelažus, bet ir judėjimą:
- vienos ar dviejų krypčių eismas;
- pėsčiųjų takai atskirai nuo technikos;
- skersiniai praėjimai ilgose eilėse – jie trumpina maršrutus ir svarbūs evakuacijai;
- sankryžų matomumas ir saugos veidrodžių vietos.
7. Saugos elementai
Jau projektavimo etape verta numatyti:
- statramsčių apsaugas eilių galuose ir sankryžose;
- sijų saugiklius;
- tinklelius ar apsaugines sieneles, jei už stelažo yra darbo vieta ar takas;
- apkrovų lenteles kiekvienai eilei;
- grindų ženklinimą.
Dažniausios išplanavimo klaidos
- stelažai suprojektuoti pagal naują krautuvą, o dirbama su senu, kuriam reikia platesnio praėjimo;
- nepalikta vietos priėmimo ir buferinėms zonoms;
- eilės per ilgos be skersinių praėjimų;
- nepaisyta sprinklerių aukščio;
- stelažai pastatyti ant deformacinių siūlių;
- nenumatytas plėtimasis – po metų trūksta vietos, o perplanuoti sudėtinga.
Dažniausi klausimai
Kiek padėklų vietų galima tikėtis tam tikrame plote?
Tai priklauso nuo aukščio, praėjimų pločio ir sistemos tipo, todėl vienos formulės nėra. Siauresni praėjimai ar kompaktinės sistemos leidžia padidinti vietų skaičių, tačiau keičia technikos ir investicijų poreikį.
Ar verta planuoti rezervą plėtrai?
Taip. Išplanavime naudinga numatyti, kur galės atsirasti papildomos eilės ar lygiai, kad plėtra nereikalautų perstatyti visos sistemos.
Kas atsakingas už priešgaisrinius reikalavimus?
Už atitiktį atsako pastato valdytojas ir naudotojas, todėl stelažų išplanavimą verta suderinti su gaisrinės saugos specialistu dar prieš užsakymą.
Ar galima planuoti stelažus pagal pastato brėžinį be apžiūros?
Brėžinys yra geras pradžios taškas, tačiau realybėje dažnai skiriasi kolonų matmenys, vamzdynai, šviestuvai ar grindų nelygumai. Galutinis išplanavimas turėtų būti patikrintas vietoje.
Kaip vyksta profesionalus planavimas
Kokybiškas procesas paprastai prasideda nuo objekto apžiūros ir matavimų, tęsiasi išplanavimo brėžiniu su keliomis alternatyvomis ir tik tada pereina prie įrangos parinkimo. Toks nuoseklumas leidžia palyginti variantus pagal padėklų vietų skaičių, darbo efektyvumą ir kainą.
UAB „Preneta“ šį darbą atlieka visu ciklu: apžiūri patalpą, įvertina technikos galimybes, parengia išplanavimą, o parinkti sandėlio stelažai sumontuojami laikantis EN 15635 reikalavimų. Įmonė taip pat projektuoja metalo konstrukcijas, todėl gali pasiūlyti nestandartinius sprendimus patalpoms su sudėtinga geometrija.
Dėl konsultacijos galima kreiptis tel. +370 6 999 4338 arba el. paštu [email protected]. Pirmam pokalbiui naudinga turėti pastato brėžinį su kolonomis ir aukščiais bei naudojamų krautuvų modelius.