Kai skolininkas laiku nevykdo finansinio įsipareigojimo, pirmiausia reikia įvertinti, ar skola yra aiškiai pagrįsta dokumentais ir ar jau suėjo jos mokėjimo terminas. Toliau galima rinktis tarp reikalavimo atsiskaityti gera valia, teisminio skolos priteisimo ir, gavus vykdomąjį dokumentą, priverstinio išieškojimo per antstolį.
Svarbu šių etapų nesuplakti: antstolis paprastai negali pradėti priverstinai išieškoti vien todėl, kad kreditorius turi neapmokėtą sąskaitą.
1 etapas – sutvarkykite skolos įrodymus
Pirmiausia reikėtų surinkti dokumentus, iš kurių aišku, kodėl skola atsirado, kokio ji dydžio ir kada turėjo būti sumokėta. Priklausomai nuo santykių, tai gali būti sutartis, sąskaitos, darbų priėmimo dokumentai, skolos pripažinimas, susirašinėjimas ar kiti įrodymai.
Jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl pačios prievolės, finansų teisė gali persipinti su sutarčių, įmonių ar kitomis teisės sritimis. Todėl prieš pasirenkant išieškojimo būdą svarbu tiksliai nustatyti reikalavimo teisinį pagrindą.
2 etapas – pareikalaukite įvykdyti prievolę
Rašytinė pretenzija gali aiškiai užfiksuoti kreditoriaus reikalavimą ir suteikti skolininkui galutinę galimybę atsiskaityti gera valia. Joje prasminga nurodyti prievolės pagrindą, mokėtiną sumą, terminą ir veiksmus, kurių bus imamasi neatsiskaičius.
Tai ne visais atvejais yra privalomas procesinis etapas, tačiau praktiškai gali padėti išspręsti ginčą be teismo arba aiškiau apibrėžti šalių pozicijas.
Lietuvos antstolių rūmai taip pat nurodo, kad pasibaigus skolos grąžinimo terminui galima kreiptis į antstolį dėl ikiteisminio skolos išieškojimo – tarpininkavimo vykdant turtines prievoles. Šiame etape priverstinės vykdymo priemonės dar netaikomos.
3 etapas – skolos priteisimas
Jeigu skolininkas nesumoka gera valia, kreditoriui gali tekti kreiptis į teismą. Konkreti procedūra priklauso nuo reikalavimo pobūdžio, turimų dokumentų ir nuo to, ar skolininkas ginčija skolą.
Šiame etape svarbu teisingai apskaičiuoti reikalavimą ir pagrįsti jį įrodymais. Be pagrindinės skolos, priklausomai nuo sutarties ir įstatymų, gali būti aktualūs palūkanų, netesybų ar bylinėjimosi išlaidų klausimai, tačiau jų pagrindas kiekvienu atveju turi būti vertinamas atskirai.
4 etapas – priverstinis vykdymas
Teismo sprendimas ir realiai atgauti pinigai nėra tas pats. Lietuvos antstolių rūmai aiškina, kad norint skolą išieškoti priverstinai pirmiausia reikia ją prisiteisti ir gauti vykdomąjį dokumentą. Jį pateikus antstoliui, gali būti taikomos įstatymuose numatytos išieškojimo iš skolininko lėšų, pajamų ar turto priemonės.
Todėl veiksmų seka dažniausiai atrodo taip: įrodymai → reikalavimas atsiskaityti → skolos priteisimas → vykdomasis dokumentas → priverstinis išieškojimas.
Kuo anksčiau kreditorius susistemina dokumentus ir įvertina skolininko prieštaravimus, tuo lengviau pasirinkti proporcingą išieškojimo kelią ir nešvaistyti laiko procedūrai, kuri konkrečiai skolai netinka.