Jie neišdavė paslapties niekam. Tyliai nusipirko knygą, tyliai perskaitė — ir tyliai pakeitė savo gyvenimą. Kol vieni metų metus laukia „tinkamo momento”, kiti jau seniai gyvena blaivūs. Kas jų paslaptis? Pasirodo, dažnai viskas prasideda nuo vienos knygos ir vieno pokalbio su tinkamu žmogumi.
Surinkome tai, kas iš tikrųjų veikia — literatūrą ir pagalbos formas, kurias rekomenduoja patys išsivadavusieji. Be pagražinimų ir be moralų. Tik tai, kas padeda.
Įdomu tai, kad daugelis metusiųjų sako panašiai: lūžis įvyko ne po tūkstantosios paskaitos apie žalą, o tada, kai jie pagaliau suprato — ne dėl grasinimų, o iš vidaus. Būtent tokį supratimą ir gali sukelti gera knyga ar tinkamas pokalbis.
Knygos, kurios prakalbina net užkietėjusius skeptikus
Skamba banaliai — „perskaityk knygą ir mesk gerti”. Bet tūkstančiai žmonių patvirtina: kartais viena knyga padaro daugiau nei metai pažadų sau. Štai kelios, apie kurias kalbama daugiausiai.
1. Allen Carr — „Lengvas būdas mesti gerti”. Tas pats autorius, kuris milijonus atpratino nuo cigarečių, ėmėsi ir alkoholio. Jo metodas paprastas iki genialumo: jis ne gąsdina, o keičia patį požiūrį į gėrimą. Perskaitęs žmogus dažnai nustemba supratęs, kad alkoholis jam niekada ir nedavė to, ką žadėjo.
2. Annie Grace — „This Naked Mind”. Bestseleris, sujungęs mokslą ir asmeninę patirtį. Autorė be pamokslų paaiškina, kaip alkoholis veikia smegenis ir kodėl „vien valios” beveik niekada neužtenka. Milijonai skaitytojų vadina šią knygą tašku, po kurio nebegalėjo grįžti prie senų įpročių.
3. Asmeninės išpažintys ir atsigavimo istorijos. Kartais labiausiai pastūmėja ne teorija, o gyvas žmogaus pasakojimas — apie dugną, gėdą ir kelią atgal. Tokios istorijos veikia paprasčiausiu principu: „jei jam pavyko, gal pavyks ir man”.
4. Podkastai ir bendruomenės. Šiais laikais knyga — ne vienintelis įrankis. Vis populiaresni tampa podkastai apie blaivų gyvenimą ir uždaros internetinės bendruomenės, kuriose žmonės dalijasi patirtimi be teismų ir moralų. Jų didžiausias privalumas — jausmas, kad esi ne vienas. O būtent vienatvė ir gėda dažniausiai laiko žmogų priklausomybės gniaužtuose ilgiausiai.
„Perskaičiau knygą per vieną naktį. Ryte išpyliau viską, kas buvo namie. Praėjo treji metai — ir nė lašo.”
Knygos veikia dėl vienos priežasties: jos keičia mąstymą. O būtent mąstymas, o ne butelis, ir yra tikroji problemos šaknis.
Kokie specialistai iš tikrųjų padeda
Knyga gali pažadinti, bet giliai įsišaknijusią problemą dažniausiai reikia spręsti su profesionalu. Klausimas — su kuo? Rinkoje daug pažadų, todėl verta žinoti, kokios pagalbos apskritai būna.
- Priklausomybių psichologai ir psichoterapeutai. Jie dirba su problemos priežastimis — stresu, trauma, nerimu, dėl kurių žmogus apskritai pradeda gerti. Tai ilgesnis, bet giliausiai veikiantis kelias.
- Gydytojai, dirbantys su fizine priklausomybe. Kai organizmas jau reikalauja alkoholio, būtina medicininė pagalba, padedanti saugiai pereiti sunkiausią laikotarpį.
- Kodavimo specialistai. Jie taiko metodus, kurie greitai sustabdo gėrimą ir suteikia „langą”, per kurį žmogus gali atsigauti ir imtis gilesnio darbo.
Geriausi rezultatai, kaip patvirtina praktika, pasiekiami tada, kai šie keliai derinami. Vien tabletės nepakeis mąstymo, vien knyga neišspręs fizinės priklausomybės, o vien pokalbiai gali užtrukti pernelyg ilgai. Visuma — štai kur slypi jėga.
3 mitai, kurie trukdo mesti
Kol vieni ieško pagalbos, kitus stabdo įsitikinimai, neturintys nieko bendra su tikrove. Štai patys žalingiausi:
Mitas 1: „Aš pats susitvarkysiu.” Skamba drąsiai, bet dažniausiai baigiasi dar vienu žadėjimu „nuo pirmadienio”. Priklausomybė — ne valios, o mechanizmo reikalas.
Mitas 2: „Kreiptis pagalbos — gėda.” Iš tikrųjų gėda — ne prašyti pagalbos, o metų metus kentėti tylomis. Drąsu yra būtent pripažinti problemą.
Mitas 3: „Jei metęs, tai visam gyvenimui atsisakysiu švenčių.” Priešingai — daugelis sako, kad blaivūs pradėjo gyventi labiau, o ne mažiau: aiškesnė galva, daugiau energijos, tikri, o ne dirbtiniai išgyvenimai.
Nuo ko pradėti šiandien
Nereikia laukti pirmadienio, Naujųjų metų ar „tinkamo momento”. Pradėti galima paprastai:
- Pasiimkite vieną iš minėtų knygų — bent pirmą skyrių.
- Sąžiningai atsakykite sau, ar gėrimas jau kelia problemų.
- Užsirašykite bent vieno specialisto kontaktą — kad turėtumėte, kur kreiptis, kai būsite pasiruošę.
Vienas mažas žingsnis šiandien dažnai vertesnis už dešimt pažadų rytoj.
O ką daryti, jei geria artimas žmogus?
Kartais sunkiausia ne pačiam mesti, o bejėgiškai stebėti, kaip geria mylimas žmogus. Ką daryti? Barti? Prašyti? Grasinti? Patyrę specialistai sako: dažniausiai visa tai tik pablogina padėtį.
Štai keli principai, kurie iš tikrųjų padeda:
1. Nekaltinkite. Kaltinimai ir gėdinimas tik stumia žmogų dar giliau. Priklausomybė maitinasi kalte — kuo daugiau jos, tuo daugiau geriama.
2. Kalbėkite apie jausmus, ne apie kiekius. Vietoj „vėl prisigėrei” — „man skaudu ir baisu tave tokį matyti”. Tai pasiekia žmogų kur kas giliau.
3. Nebūkite „gelbėtoju”. Slėpti pasekmes, dengti, teisinti — reiškia leisti problemai augti. Kartais žmogus pradeda keistis tik tada, kai pats pajunta savo pasirinkimų svorį.
4. Pasirūpinkite ir savimi. Gyvenimas šalia geriančiojo sekina. Parama reikalinga ne tik jam, bet ir jums.
„Ilgai galvojau, kad turiu jį išgelbėti. Kol supratau, kad išgelbėti gali tik jis pats — o mano darbas būti šalia, kai jis to nuspręs.”
Ir svarbiausia — turėkite paruoštą atsakymą tai akimirkai, kai artimasis pagaliau pasakys „gerai, aš noriu keistis”. Būtent tada svarbu iškart žinoti, kur kreiptis, kad ryžtas nespėtų atvėsti.
Naudinga žinoti: daugiau apie metodus, tarp jų ir kodavimas nuo alkoholio, bei pagalbos galimybes galima rasti specialistų portale.