Kepykla – tai viena intensyviausių gamybinių erdvių, kur nuolat skleidžiasi karštis, drėgmė, miltų dulkės, kvapai ir garai. Jei patalpose nebus užtikrinta tinkama oro apykaita, ne tik suprastės darbo sąlygos, bet ir padidės įrangos gedimo rizika. Būtent todėl vėdinimo įranga kepykloms turi būti suplanuota atsakingai – nuo pirmosios veiklos dienos.
Tinkama oro cirkuliacija užtikrina darbuotojų komfortą, apsaugo gaminius nuo drėgmės poveikio ir padeda technikai dirbti efektyviai. Net ir moderniausia šaldymo įranga neveiks optimaliai, jei patalpose tvyros karštis ir garai.
Pagrindiniai planavimo principai
Oro kiekio skaičiavimas pagal gamybos intensyvumą
Vėdinimo sistemos našumas turi būti pritaikytas prie realių procesų. Kuo daugiau kepimo ciklų per dieną – tuo didesnį oro kiekį reikia pašalinti. Remiantis higienos normomis, patalpose turi būti užtikrinta 6–10 oro apykaitų per valandą, o virš įrenginių – dar daugiau.
Vietinis garų surinkimas virš kepimo įrangos
Kepimo krosnys, garo konvekcinės spintos ir fritiūrinės turi būti sujungtos su gartraukių sistema. Ši dalis turi būti suprojektuota taip, kad pašalintų ne tik šilumą, bet ir kvapus bei riebalų daleles.
Šviežio oro padavimas į patalpas
Ištraukus orą, jis turi būti pakeistas nauju – kitu atveju patalpoje krenta slėgis, įtraukia dulkes, atsiranda disbalansas. Geriausia, kai vėdinimo sistema yra su rekuperaciniu moduliu – tokiu atveju šalinamo oro šiluma grąžinama įeinančiam orui.
Filtravimo sistemos – būtinos
Kepyklose kaupiasi ne tik kvapai, bet ir smulkios dalelės: miltai, cukrus, riebalai, todėl filtrai turi būti keičiami reguliariai, o pati vėdinimo įranga – lengvai prižiūrima.
Kaip tai veikia realiame versle?
Tarkime, vidutinio dydžio kepykla su dviem profesionaliomis krosnimis per dieną iškepa kelis šimtus gaminių. Procesas generuoja didelį kiekį šilumos ir drėgmės, o kai kuriais momentais temperatūra patalpose gali viršyti +35 °C. Tokios sąlygos ne tik vargina darbuotojus, bet ir daro neigiamą poveikį laikomai produkcijai bei įrangai.
Efektyvi vėdinimo įranga šiuo atveju:
- pašalina perteklinę šilumą, išlaikydama darbo zonos temperatūrą iki 24–26 °C;
- apsaugo nuo kondensato susidarymo ant paviršių ir langų;
- leidžia šaldytuvams, konditerinėms vitrinoms ir kitai šaldymo įrangai veikti be perkrovos;
- mažina elektros sąnaudas, nes šaldymo ciklai tampa trumpesni.
Dažniausios klaidos planuojant:
- Per silpna oro trauka. Jei vėdinimo sistema nepakankamai pajėgi, oras tik cirkuliuoja, bet nevalo patalpų.
- Nėra rekuperacijos. Tai lemia šilumos nuostolius žiemą ir didesnes šildymo išlaidas.
- Nesubalansuotas oro tiekimas ir šalinimas. Viena pusė veikia gerai, kita – nepakankamai. Tokiu atveju patalpos „užsidaro“, kvapai grįžta atgal.
Kodėl verta į tai investuoti?
Vėdinimo sistema nėra tik oro pašalinimas – tai infrastruktūros dalis, nuo kurios priklauso visas gamybos procesas. Gerai suplanuota vėdinimo įranga leidžia ilgiau tarnauti technikai, išsaugoti gaminių kokybę ir užtikrinti, kad net piko valandomis patalpose bus kvėpuoti kuo.
Investuodami į efektyvią oro apykaitą, tuo pačiu rūpinatės ir šaldymo sprendimais. Juk be stabilios aplinkos net brangiausia šaldymo įranga neatliks savo darbo iki galo.
