Kuo skiriasi žalioji arbata ir matcha?

Žalioji arbata jau nuo senovės laikoma sveikatos šaltiniu. Visgi šiandien vis dažniau tenka išgirsti ir apie ypatingą jos atmainą – matcha arbatą arba kitaip – mačią. Šis ryškiai žalios spalvos gėrimas ne tik traukia akį, bet ir garsėja savo nauda organizmui. Nors iš tiesų matcha arbata yra žaliosios arbatos rūšis, egzistuoja keletas skirtumų tarp šių gėrimų. Jie slypi ne tik išvaizdoje, bet ir auginimo, gamybos bei vartojimo būduose. Tad kodėl šių arbatų nereikėtų tapatinti ir kokios priežastys lemia tokį spartų matcha populiarumą?

Auginimas ir gamyba

Pagrindinis skirtumas tarp įprastos žaliosios arbatos ir matcha arbatos prasideda dar augimo stadijoje. Paprastoji žalioji arbata auginama natūraliomis sąlygomis, o jos lapai renkami ir džiovinami prieš perdirbimą. Tuo tarpu matcha arbata yra auginama pavėsyje. Likus kelioms savaitėms iki derliaus nuėmimo, arbatos krūmai uždengiami, kad lapai gautų mažiau saulės šviesos.

Kodėl? Šis metodas skatina chlorofilo gamybą, dėl kurios matcha lapai tampa ryškiai žali ir turtingi maistinėmis medžiagomis. Surinkti lapai vėliau garinami, džiovinami ir sumalami į smulkius miltelius. Būtent todėl matcha arbatos gėrime įmaišomos visos lapo dalys – priešingai nei įprastoje žaliojoje arbatoje, kurią užpylus lapelius paprastai pašaliname.

Skonis ir tekstūra

Skonio skirtumai tarp šių dviejų arbatų gana akivaizdūs akivaizdūs. Paprastoji žalioji arbata dažnai turi švelnų, gaivų ir šiek tiek kartoką skonį. Ji yra lengvesnė, o užplikyti lapai suteikia tik dalį savo skonio ir naudingų medžiagų. Tuo tarpu matcha arbata yra intensyvesnė tiek skoniu, tiek tekstūra. Ji turi sodrų, kreminį ir netgi šiek tiek umami primenantį skonį. Kadangi geriami visi lapo milteliai, pojūtis tampa tirštesnis ir sodresnis.

Maistinės savybės

Matcha arbata yra žinoma kaip supermaistas, nes joje gausu antioksidantų, vitaminų ir mineralų. Dėl unikalios auginimo technikos, matcha turi didesnį chlorofilo kiekį, kuris padeda organizmui išsivalyti nuo toksinų. Taip pat joje yra didesnė L-teanino koncentracija – tai aminorūgštis, kuri ramina protą, tačiau nesukelia mieguistumo.

Įprasta žalioji arbata taip pat palanki sveikatai, tačiau, kadangi vartojame tik arbatos nuovirą, o ne pačius lapelius, organizmas gauna mažiau naudingų medžiagų. Geriant matcha vartojamas visas lapas, tad organizmas įsisavina daugiau antioksidantų ir kitų vertingų junginių.

Poveikis energijai

Abi šios arbatos gali suteikti energijos, tačiau jų poveikis kiek skiriasi. Paprastoji žalioji arbata turi vidutinį kofeino kiekį, kuris suteikia švelnų energijos pliūpsnį. Matcha arbata turi didesnį kofeino kiekį, tačiau dėl L-teanino poveikio energija išsiskiria tolygiau ir trunka ilgiau, nesukeldama staigaus energijos nuosmukio ar nervingumo pojūčio.

Vartojimo būdai

Įprasta žalioji arbata dažniausiai geriama užplikant lapelius karštu vandeniu. Tai paprastas būdas mėgautis arbatos skoniu ir aromatu. Matcha arbata ruošiama kitaip – dažnai šis procesas laikomas ritualiniu, jis trunka kiek ilgiau. Pirmas žingsnis – matcha milteliai plakami su karštu vandeniu naudojant specialią bambukinę šluotelę (chasen), kol susidaro lengva puta. Ši arbata taip pat dažnai naudojama kulinarijoje: ją galima rasti desertuose, kokteiliuose ar net ledų sudėtyje.

Kurią arbatą pasirinkti?

Pasirinkimas tarp įprastos žaliosios ir matcha arbatos priklauso nuo jūsų poreikių. Jei ieškote lengvo, kasdienio gėrimo, žalioji arbata – puikus sprendimas. Ji švelni, gaivi ir lengvai paruošiama. Tuo tarpu matcha arbata labiau tinkama tiems, kurie ieško intensyvesnio skonio, daugiau antioksidantų ir ilgiau trunkančios energijos. Ji taip pat gali būti naudojama kaip ypatinga sveikatingumo ritualo dalis ar net gurmaniškas priedas patiekalams. Visgi svarbiausia ne tai, ar pasirinksite matcha ar žalią arbatą, o tai, kad atrastumėte sąvąjį būdą mėgautis šiuo natūraliu, sveikatai palankiu gėrimu.