Kiekvienais metais šimtai Lietuvos piliečių susiduria su situacija, apie kurią niekada nesitikėjo galvoti – rimtomis sveikatos problemomis toli nuo namų. Dalis jų grįžta ne tik su nemaloniais prisiminimais, bet ir su skolomis, kurias teks mokėti mėnesius ar net metus.
Istorijos, kurios neskelbiamos reklamose
Vilnietė Simona prieš dvejus metus su drauge išvyko savaitgaliui į Milaną. Antrą dieną parkritusi ant slidžių laiptų, ji patyrė kulkšnies lūžį. Itališkoje ligoninėje praleido tris paras, buvo atlikta operacija. Sąskaita siekė beveik dvylika tūkstančių eurų.
„Turėjau Europos sveikatos kortelę ir galvojau, kad to pakanka. Paaiškėjo, kad kortelė padengia tik dalį, o operacija buvo privačioje klinikoje, nes valstybinėje laukti reikėjo kelias dienas. Niekas manęs apie tai neįspėjo”, – pasakoja moteris.
Panašių istorijų – tūkstančiai. Skirtingos šalys, skirtingos traumos ir ligos, bet išvada viena: be tinkamo draudimo kelionė gali virsti finansine katastrofa.
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, vidutinė medicinos išlaidų kompensacija kelionių draudimo atveju siekia kelis šimtus eurų. Tačiau sudėtingesniais atvejais sumos išauga dramatiškai.
Evakuacija iš Egipto dėl širdies smūgio – apie penkiolika tūkstančių eurų. Gydymas po autoavarijos Turkijoje – dešimt tūkstančių ir daugiau. Reabilitacija po traumos JAV – sumos, kurias sunku net įsivaizduoti.
Užsienio reikalų ministerija kasmet sulaukia šimtų pagalbos prašymų iš Lietuvos piliečių, patekusių į bėdą svetur. Dažniausios problemos – sveikatos sutrikimai, dokumentų praradimas, pinigų vagystės. Daugeliu atvejų situaciją dar labiau komplikuoja draudimo nebuvimas.
Kodėl žmonės rizikuoja?
Sociologų teigimu, daugelis keliautojų patenka į vadinamąjį optimizmo šališkumą – psichologinį fenomeną, kai žmogus mano, jog blogos situacijos nutinka kitiems, bet ne jam.
„Keliauju jau dešimt metų ir niekada nieko nenutiko” – dažnas argumentas tų, kurie atsisako draudimo. Statistiškai tai reiškia tik tiek, kad anksčiau pasisekė. Tikimybės veikia nepriklausomai nuo praeities patirties.
Kitas dažnas motyvas – kaina. Tačiau paradoksas tas, kad kelionių draudimas kainuoja mažiau nei vakarienė restorane, o potencialiai apsaugo nuo tūkstantinių išlaidų.
Sistema, kuri neatleidžia
Užsienio šalių medicinos sistemos veikia pagal savo taisykles, ir sentimentai čia nevaidina jokio vaidmens. Turistui be draudimo niekas nesuteiks nemokamo gydymo vien todėl, kad jis užsienietis.
JAV ligoninės reikalauja kreditinės kortelės duomenų dar prieš pradedant gydymą. Azijos šalyse be išankstinio mokėjimo galite negauti net skubios pagalbos. Net Europos Sąjungoje sistema veikia su daugybe išlygų ir apribojimų.
Grįžus namo, skolos nesudega. Užsienio gydymo įstaigos perduoda skolas išieškojimo agentūroms, kurios veikia tarptautiniu mastu. Neapmokėtos sąskaitos gali sukelti problemų ateityje keliaujant į tą pačią šalį ar net kreipiantis dėl vizos.
Konsulato pagalba – ne stebuklinga lazdelė
Daugelis klaidingai mano, kad bėdos atveju išgelbės Lietuvos ambasada. Realybė kur kas prozaiškesnė. Konsulinė pagalba apima dokumentų tvarkymą, kontaktų su artimaisiais palaikymą, bendrą informacinę pagalbą.
Tačiau ambasada nemokės už jūsų gydymą, nepirks lėktuvo bilieto namo ir nekompensuos pavogto turto. Ji gali padėti susisiekti su artimaisiais, kurie perves pinigus, arba organizuoti paskolą kelionei namo – kurią vėliau teks grąžinti.
Diplomatai pabrėžia: konsulinė pagalba nėra draudimo pakaitalas ir niekada tokia nebus.
Viena kelionė – daug nežinomųjų
Net trumpiausia kelionė slepia daugybę kintamųjų, kurių neįmanoma kontroliuoti. Maisto apsinuodijimas, trauma paplūdimyje, alerginė reakcija, staigus sveikatos sutrikimas – visa tai gali nutikti bet kam, bet kur, bet kada.
Patyrę keliautojai žino: ramybė ir saugumas prasideda nuo pasiruošimo. Draudimas – ne prabangos atributas, o elementari apsaugos priemonė, tokia pat svarbi kaip pasas ar lėktuvo bilietas.
Tie, kurie patyrė rimtų problemų užsienyje be apsaugos, dažniausiai sako tą patį: sutaupyti keli eurai neverti nė vienos bemiegės nakties svetimoje ligoninėje, skaičiuojant, kaip sumokėsite sąskaitą, kurios nesitikėjote.
