Skamba paradoksaliai, bet 2024–2025 metais Ukraina sulaukia daugiau užklausų dėl gamybos bendradarbiavimo nei bet kada anksčiau. Vakarų įmonės, nusivylusios Kinijos tiekimo grandinėmis, ieško arčiau esančių alternatyvų. Ukraina – su savo kvalifikuota darbo jėga, konkurencingomis kainomis ir Europos Sąjungos integracijos perspektyva – tampa viena iš „nearshoring” krypčių. Tačiau logistika išlieka raktiniu klausimu.
Kas vyksta rinkoje, kodėl įmonės rizikuoja ir kaip krovinių pervežimo paslaugos tampa strateginiu veiksniu – apie tai šis tekstas.
Nearshoring banga: kontekstas
Pandemija ir geopolitinė įtampa parodė Kinijos tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Uždaryti uostai, konteinerių krizė, mėnesiais trunkantys vėlavimai – visa tai privertė Europos gamintojus permąstyti strategijas.
„Nearshoring” – gamybos perkėlimas arčiau namų rinkos – tapo tendencija. Rytų Europa, Turkija, Šiaurės Afrika – regionai, kurie gauna dėmesį.
Ukraina šiame kontekste turi unikalią poziciją. Didelė kvalifikuota darbo jėga, ypač inžinerijos ir IT srityse. Tradicinės pramonės šakos – metalurgija, mašinų gamyba, žemės ūkio perdirbimas, tekstilė. Geografinis artumas Europos Sąjungai. Ir – kandidatės į ES statusas, kuris žada reguliacinę konvergenciją.
Karas, paradoksaliai, paspartino kai kuriuos procesus. Ukrainos įmonės tapo lankstesnės, atsparesnės, labiau orientuotos į Vakarus. Ryšiai su Rusija nutrūko – ir tai privertė ieškoti naujų partnerių.
Sektoriai, kurie juda
Tekstilė ir apranga. Ukraina jau dešimtmečius siuva Europos prekių ženklams. Karas nesustabdė šio sektoriaus – gamyklos vakarinėje dalyje veikia, užsakymai vykdomi. Mažesnės partijos, greitesnis reagavimas į mados pokyčius – privalumai prieš Aziją.
IT ir programinė įranga. Ukrainos IT sektorius – vienas didžiausių Europoje. Nuotolinis darbas leidžia tęsti projektus net karo sąlygomis. Programuotojai dirba iš saugių vietų, produktai „keliauja” internetu, bet serveriai ir infrastruktūra kartais reikalauja fizinio transporto.
Žemės ūkio perdirbimas. Ukraina – grūdų ir aliejinių kultūrų milžinė. Perdirbimo pajėgumai – aliejaus gamyklos, malūnai, pašarų gamyba – veikia. Eksportas ieško naujų kelių, ir tie keliai eina per sausumos logistiką.
Automobilių komponentai. Laidų rinkiniai, plastiko detalės, metaliniai komponentai – Ukraina turi gamyklų, kurios tiekia Europos automobilių pramonei. Kai kurios perkėlė gamybą į vakarinę šalies dalį, kai kurios stato atsargines linijas Lenkijoje ar Rumunijoje.
Baldai ir medienos apdirbimas. Ukrainos mediena ir baldų gamyba tradiciškai orientuota į eksportą. IKEA ir kiti didieji pirkėjai išlaiko santykius, nors logistika tapo sudėtingesnė.
Logistikos strategijos: ne vienas kelias
Įmonės, dirbančios su Ukraina, kuria sudėtingesnes logistikos schemas nei paprastas „iš taško A į tašką B” modelis.
Buferiniai sandėliai Lenkijoje. Daugelis įmonių įsteigė sandėlius Lenkijos pasienyje – Žešuve, Liubline, Pšemyslyje. Kroviniai iš Ukrainos kaupiami ten, konsoliduojami ir siunčiami toliau į Europą. Tai sumažina priklausomybę nuo kasdienės pasienio situacijos.
Dvigubi tiekimo šaltiniai. Kritiniams komponentams įmonės turi ir Ukrainos, ir alternatyvų tiekėją – Lenkijoje, Rumunijoje ar kitur. Jei vienas šaltinis stringa – kitas perima.
Saugos atsargos. Vietoj „just-in-time” – didesni sandėlio likučiai. Papildomi kaštai, bet mažesnė rizika gamybos sustojimui.
Mišrūs maršrutai. Kai kelių transportas stringa – geležinkelis. Kai geležinkelis – upės (Dunojus). Lankstumas tampa konkurenciniu pranašumu.
Gamybos zonos: kur saugu, kur ne
Ukrainos teritorija nėra vienalytė rizikos požiūriu.
Žalios zonos – Lvivo, Užhorodo, Ivano Frankivsko, Lucko, Ternopilio sritys. Santykinai saugios, infrastruktūra veikia, gamybos procesas stabilus. Dauguma Vakarų partnerių koncentruojasi čia.
Geltonos zonos – Kyjivo, Žitomyro, Vinycios, Chmelnyckio sritys. Periodinės oro atakos, bet gamyklos dirba. Reikia papildomų atsargumo priemonių – slėptuvių, evakuacijos planų, atsarginio elektros tiekimo.
Raudonos zonos – fronto linijos artumas, okupuotos teritorijos. Gamyba neįmanoma arba pernelyg rizikinga.
Prieš renkantis Ukrainos partnerį, būtina įvertinti jo geografinę padėtį ir atsparumą. Kaina – ne vienintelis kriterijus.
Elektros tiekimo faktorius
2022–2023 metų žiemą Rusija sistemingai atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Elektros tiekimo sutrikimai tapo kasdienybe – grafikiniai atjungimai, avariniai išjungimai.
Gamybos įmonės prisitaikė. Generatoriai – beveik kiekviena rimta gamykla turi dyzelinius generatorius atsarginiam maitinimui. Tai padidina gamybos kaštus (dyzelinas brangus), bet leidžia tęsti darbą.
Darbo grafikų optimizavimas – gamyba perkelta į valandas, kai elektra stabilesnė (dažnai naktį).
Investicijos į saulės elektrines – kai kurios įmonės stato savo generuojančius pajėgumus.
Perkant iš Ukrainos, verta klausti: koks jūsų atsarginis elektros planas? Įmonės, kurios investavo į atsparumą, yra patikimesni partneriai.
Darbo jėgos dinamika
Karas sukėlė didžiulę emigracijos bangą – milijonai ukrainiečių išvyko į Europą. Tai pakeitė darbo rinkos dinamiką.
Darbo jėgos trūkumas kai kuriuose sektoriuose – ypač ten, kur dirbo daug moterų (tekstilė, elektronikos surinkimas). Dalis darbuotojų negrįžo.
Atlyginimai kilo – konkurencija dėl likusių darbuotojų. Ukraina nebėra tokia „pigi” kaip prieš karą, nors vis dar konkurencingesnė nei Lenkija ar Čekija.
Mobilizacija – vyrai šaukiami į kariuomenę. Įmonės susiduria su netikėtais darbuotojų praradimais.
Kita vertus – grįžtantys emigrantai su nauja patirtimi. Kai kurie, išmokę Europoje naujų įgūdžių, grįžta ir kelia kompetencijų lygį.
Mokėjimai ir finansai
Prekyba su Ukrainos įmonėmis turi finansinių niuansų.
Valiutos kontrolė – Ukrainos nacionalinis bankas įvedė apribojimus užsienio valiutos išvedimui. Ukrainos įmonės gali turėti sunkumų atsiskaitant su užsienio tiekėjais.
Mokėjimų vėlavimai – bankų sistemos veikia, bet pervedimai gali užtrukti ilgiau nei įprastai.
Rizikos draudimas – eksporto kredito agentūros (Lietuvoje – INVEGA) siūlo draudimą nuo komercinės ir politinės rizikos prekiaujant su Ukraina. Verta pasidomėti prieš sudarant didelius sandorius.
Avansai – daugelis Vakarų įmonių reikalauja didesnių avansų iš Ukrainos partnerių arba patys moka avansus Ukrainos gamintojams, nes supranta jų pinigų srautų iššūkius.
Muitų ir reguliavimo palengvinimai
ES ir Ukraina turi gilų laisvosios prekybos susitarimą (DCFTA), kuris panaikina arba sumažina muitus daugeliui prekių.
Papildomai, kaip solidarumo gestas, ES laikinai suspenduodavo muitus kai kurioms prekių kategorijoms, ypač žemės ūkio produktams.
Tačiau reguliacinė atitiktis išlieka svarbi. CE ženklinimas, produktų saugos reikalavimai, REACH chemikalų registracija – visa tai galioja importuojant į ES. Ukrainos gamintojai turi atitikti Europos standartus.
Ilgalaikėje perspektyvoje – Ukrainos narystė ES reikš visišką reguliacinę integraciją. Bet tai – metų klausimas.
Transporto planavimas gamybos kontekste
Krovinių pervežimas į/iš Ukrainos gamybos tiekimo grandinėse turi kitokią logiką nei vienkartinės prekybos siuntose.
Reguliarumas svarbiau nei mažiausia kaina. Jei gamyba priklauso nuo tiekimo – vėlavimas reiškia prastovas. Geriau mokėti daugiau patikimam partneriui nei taupyti ir rizikuoti.
Terminų buferiai. Planuojant gamybą, į terminus įtraukiami atsargos laikotarpiai – papildomos dienos ar savaitė pasienio nesklandumams.
Krovinių sekimas realiu laiku. Gamybos planavimas remiasi žinojimu, kur yra krovinys. GPS sekimas, reguliarūs atnaujinimai – būtini.
Alternatyvų planavimas. Kas bus, jei šis krovinys nepasieks laiku? Koks atsarginis planas?
Atvejai iš praktikos
Tekstilės įmonė Italijoje perėjo nuo vieno didelio Ukrainos tiekėjo prie trijų mažesnių skirtinguose miestuose. Kai vienas sustoja dėl elektros ar kitų problemų – kiti kompensuoja.
Vokietijos automobilių komponentų gamintojas perkėlė dalį gamybos iš Ukrainos į Lenkiją, bet Ukrainoje paliko specializuotą gamybą, kurios kitur negalėjo pakartoti. Kritiniai komponentai turi atsargines linijas, mažiau kritiniai – lieka Ukrainoje.
Lietuvos baldų įmonė susirado naują Ukrainos medienos tiekėją vakarinėje šalyje, kai ankstesnis (rytinėje) tapo nepasiekiamas. Logistikos kaštai išaugo, bet tiekimas atsinaujino.
Ateitis: kas laukia
Karas kažkada pasibaigs. Atkūrimas bus milžiniškas – infrastruktūra, būstas, pramonė. ES ir tarptautinė bendruomenė žada šimtus milijardų investicijų.
Tai sukurs didžiulę paklausą. Statybinės medžiagos, įranga, technologijos, paslaugos – visa tai reikės tiekti. Įmonės, kurios jau turi santykius ir patirtį Ukrainos rinkoje, turės pranašumą.
Kita vertus – konkurencija padidės. Ukrainos darbo jėga brangs. Reguliaciniai reikalavimai griežtės. Lengvų pergalių nebus.
Šiandien investuoti į Ukrainos tiekimo grandinę – tai investuoti į ilgalaikę poziciją sudėtingoje, bet perspektyvioje rinkoje.
Praktiniai žingsniai pradedantiesiems
Jei svarstote Ukrainą kaip gamybos ar tiekimo partnerę:
Pradėkite nuo vizito. Net karo metu vizitai į vakarinę Ukrainą įmanomi ir rekomenduojami. Pamatyti gamyklą, susitikti su žmonėmis – vertingiau nei šimtai el. laiškų.
Tikrinkite partnerio istoriją. Kiek laiko veikia? Kokie kiti klientai? Ar turi patirties dirbant su ES įmonėmis?
Įvertinkite atsparumą. Generatoriai, evakuacijos planai, atsarginiai tiekėjai – rimtos įmonės turi atsakymus į šiuos klausimus.
Sutarkite dėl logistikos iš anksto. Kas organizuoja transportą? Kas apmoka? Kas prisiima riziką? Aiškios sąlygos išvengia nesusipratimų.
Pradėkite nuo mažų užsakymų. Patikrinkite, kaip veikia bendradarbiavimas, prieš įsipareigodami dideliems kiekiams.
Turėkite kantrybės. Viskas užtruks ilgiau nei tikėsitės. Bet jei veiks – turėsite konkurencinį pranašumą, kurio kiti neturės.
