Plytelės vonioje – tai lyg odos drabužis interjerui: gražus, bet visiškai beprasmis, jei netinka pagal funkciją. Ir vis dėlto dauguma žmonių vonios plyteles pasirenka taip, kaip rinktųsi suknelę internetu – „atrodo gražu, imkim“. Tik štai vonios remontas negrįžta į paštomatą, jei netinka. Todėl šiandien – apie dažniausias klaidas, kurios pirkėjams kainuoja ne tik pinigus, bet ir nervus.
Renkamasi pagal vaizdą, o ne pagal tai, kaip plytelė elgiasi realiomis sąlygomis
Dažniausia klaida prasideda dar salone: akys įsimyli spalvą arba raštą, o techninė informacija nueina į antrą planą. Ir čia dažniausiai pamirštama, kad net maža plytelė yra ne tik paviršius, o iš esmės labai svarbios interjero detalės, kurios gali pakeisti visą erdvės charakterį. Tačiau būtent techniniai parametrai lemia, ar plytelės išliks gražios po metų, ar taps kasdieniu galvos skausmu. Ir štai kuo žmonės dažniausiai nepasidomi:
- paviršiaus slidumo klase
- vandens įgeriamumu
- atsparumu dilimui grindims (PEI)
- atsparumu chemijai ir valikliams
Kai šie dalykai ignoruojami, plytelės gali pradėti „gerti“ drėgmę, susibraižyti nuo smulkių smėlio dalelių ar tapti pavojingu slidžiu paviršiumi.
Blizgios grindys – klaida, kurią supranta tik tada, kai kas nors paslysta
Blizgūs paviršiai ant grindų atrodo tarsi iš SPA žurnalo, bet realybėje jie dažnai virsta… čiuožykla. Ypač, jei vonioje yra vaikai, senjorai ar net tiesiog skubantis žmogus su šlapiomis pėdomis. Net patys geriausi valikliai neišgelbės nuo fakto, kad blizgi plytelė yra slidžiausia, kai šlapia.
Saugiausias sprendimas – rinktis matines arba mikroreljefines plyteles. O jei norisi žvilgesio, jį visada galima perkelti į šviestuvus, aksesuarus ar metalinius akcentus.
Per daug spalvų, raštų ir idėjų – kai noras „viskas gražu“ baigiasi vizualine kakofonija
Kiekviena plytelė stende atrodo nuostabi, todėl kyla noras derinti mozaiką prie marmuro, marmurą prie betono, o betoną prie gėlių ornamentų. Tai viena dažniausių klaidų mažose voniose – jos tampa perkrautos ir vizualiai dar mažesnės.
Patyrę interjero dizaineriai visada rekomenduoja pradėti nuo bazinių sprendimų: pagrindinis fonas, akcentinė siena, grindys. Tik tada rinktis dekorus. Kuo mažesnė erdvė, tuo griežtesnė turi būti kompozicijos disciplina.
Perkamas tikslus kiekis ir pamirštama atsarga
Tai klaida, kuri pirkėjams dažniausiai kainuoja brangiausiai. Plytelės pjaustomos, kai kurios sugadinamos, dalis natūraliai būna brokuotos, o ateityje visada gali prireikti pakeisti vieną kitą plytelę.
Kai nuperkamas per mažas kiekis, žmonės susiduria su dviem problemomis:
- tos pačios kolekcijos gali nebelikti;
- nauja partija gali būti vos kitokio atspalvio.
Todėl profesionalai rekomenduoja visada pirkti 5–10 % daugiau – tai investicija, kuri vėliau taupo nervus ir laiką.
Taupymas klijuose, glaiste ir meistre – tiesiausias kelias į nekokybišką rezultatą
Kita dažna klaida – manyti, kad svarbiausia yra pačios plytelės. Iš tikrųjų jas sugadinti gali visai ne jos:
- pigūs klijai, kurie netinka drėgnoms patalpoms;
- nekokybiškas glaistas, kuris po metų pradeda trupėti;
- meistras „iš pažįstamų rato“, kuris neturėjo rektifikuotų plytelių praktikos.
Vonios plytelės reikalauja preciziškumo: lygių sienų, tinkamos hidroizoliacijos, taisyklingų tarpelių, tolygiai paskirstyto mišinio. Jei šie dalykai atmetami, net brangiausia kolekcija atrodys pigiai ir greitai praras estetiką.
Renkamasi pagal ekraną, o ne pagal tikrą paviršių – ir spalvos nustebina ne taip, kaip norėtųsi
Nuotraukos internete neparodo realios plytelės faktūros, blizgesio, reljefo ar tikrojo atspalvio. Neparodo ir to, kaip raštas atrodo didesniame plote. Viso to žmonės supranta tik tada, kai atvežama paletė… ir realybė pasirodo visai ne tokia kaip ekrane.
Todėl geriausia – prieš perkant pamatyti pavyzdį gyvai arba bent jau gauti testinį gabalėlį. Plytelė turi būti prisidėta prie kitų spalvų, prie apšvietimo, prie vonios baldų idėjų. Tik taip išvengiama nusivylimo, kuris kitiems jau kainavo ne vieną remontą.
