Atsiverčiate romaną. Pirmasis sakinys įtraukia, antrasis neleidžia atsitraukti. Skaityti lengva, mintys teka sklandžiai. Retai susimąstome, kad tai, ką laikome rankose, nėra originali autoriaus kalba. Tai interpretacija. Tai kito žmogaus darbas.
Už kiekvieno išversto kūrinio stovi vertėjas – žmogus, kuris praleido savaites ar mėnesius gyvendamas svetimame tekste.
Kai Hemingway prabilsta lietuviškai
Ernesto Hemingway’aus stilius – trumpi sakiniai, lakoniškumas, nutylėjimai. Anglų kalba tai veikia tobulai. Bet kaip perteikti tuos pačius nutylėjimus lietuviškai, kur sakinio struktūra visiškai kitokia?
Vertėjas tampa detektyvu. Jis ieško ne žodžių – jis ieško ritmo. Bando pajusti, kur autorius tyčia palieka tuštumą, o kur tiesiog ekonomiškas. Tai ne matematika, tai intuicija, išugdyta per dešimtmečius darbo su tekstais.
Kai kurie vertėjai teigia, kad Hemingway’ų versti lengva. Kiti sako priešingai – būtent paprastumas yra sunkiausia perteikti. Kai nėra kur pasislėpti už sudėtingų konstrukcijų, kiekvienas žodis turi sverti.
Murakami efektas
Japonų literatūra Lietuvą užkariavo tyliai. Haruki Murakami tapo kultine figūra, jo knygos leidžiamos ir perleidžiamos. Tačiau ar skaitome Murakami, ar jo vertėją?
Filosofinis klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo. Geras vertimas sukuria iliuziją, kad skaitai originalą. Sklandus tekstas neužkliūva, netrukdo. Tik kai ką nors veržia – keista frazė, nenatūralus dialogas – pradedame galvoti apie vertimą.
Japonų kalboje egzistuoja mandagumo lygmenys, kurių lietuvių kalba tiesiog neturi. Kreipiniai, veiksmažodžių formos – visa tai neša kultūrinę informaciją, kuri verčiant neišvengiamai prarandama. Arba transformuojama. Kokybiškas tekstų vertimas tokiais atvejais reikalauja kūrybinių sprendimų, o ne mechaninio žodžių keitimo.
Poezija: misija neįmanoma?
Yra tokia frazė – „poezija yra tai, kas prarandama vertime”. Provokuojanti, bet ne visai teisinga.
Taip, rimas dažnai neišverčiamas. Taip, ritmas keičiasi. Tačiau geras vertėjas nesiekia kopijuoti – jis kuria atitikmenį. Naują kūrinį, kuris veikia tikslinėje kalboje taip, kaip originalas veikė savoje.
Lietuvių literatūros istorijoje turime puikių poezijos vertimų, kurie tapo klasika. Kai kurios Shakespearo eilės lietuviškai skamba taip natūraliai, kad sunku patikėti jų kilmę.
Vaikų literatūra: paprasčiau ar sudėtingiau?
Gali atrodyti, kad vaikiškas tekstas – lengvas uždavinys. Trumpi sakiniai, paprasti žodžiai. Tačiau čia slypi spąstai.
Vaikiškoje literatūroje pilna žodžių žaismų, kurie veikia tik originalo kalba. Personažų vardai dažnai turi prasmę. Eilėraščiai ir dainos turi skambėti dainuojamai.
Prisiminkime Harry Potter fenomeną. Vertėjai visame pasaulyje turėjo nuspręsti – ar palikti originalius vardus, ar adaptuoti? Ar Hogwartsas lieka Hogwartsu, ar tampa kažkuo „savu”? Kiekvienas sprendimas turi pasekmių visam ciklui.
Knygų leidyba iš vidaus
Ne kiekvienas supranta, kiek darbo reikalauja išversta knyga. Vertėjas dirba mėnesius. Po to – redaktorius, korektorius, maketuotojas. Kiekvienas etapas prideda kokybės sluoksnį.
Svarbu ir bendradarbiavimas. Patyręs vertimų biuras ar leidyklos komanda užtikrina, kad vertėjas gautų visą reikiamą kontekstą – autoriaus pastabas, ankstesnius knygos serijos tomus, kultūrinę medžiagą.
Kai skaitote mėgstamą autorių lietuviškai, už to slypi dešimtys sprendimų, kuriuos priėmė žmonės, kurių vardų tikriausiai niekada nežinosite.
Kodėl svarbu rinktis kokybę
Pigi knyga su prasta vertimo kokybe sugadina ne tik skaitymo malonumą – ji iškreipia autoriaus balsą. Skaitytojas gauna ne tai, ką autorius norėjo pasakyti, o tai, ką vertėjas sugebėjo perteikti.
Kai kitą kartą imsite knygą į rankas, pažvelkite į titulinį puslapį. Ten bus vertėjo vardas. Šis žmogus atvėrė jums langą į kitą kultūrą. Tai darbas, vertas pagarbos.
