Yra vaikų, kurie į aplinką reaguoja labai stipriai. Vienam svarbu viską paliesti rankomis, kitam reikia klausytis pasikartojančio garso, trečias nurimsta tik tada, kai pagauna aiškų ritmą. Tėvai tokius ženklus pamato greitai. Vaikas glosto audinius, ilgai maigosi tą patį daiktą, mėgsta čežėjimą, barbenimą, monotonišką judesį. Ir tada kyla visai natūralus klausimas, ką jam nupirkti, kad tai nebūtų atsitiktinis žaislas, o iš tiesų naudingas pasirinkimas.
Tokiais atvejais labai svarbu suprasti vieną paprastą dalyką. Vaikui nereikia kuo daugiau dirgiklių. Jam reikia tinkamų pojūčių. Kai daiktas pataiko į jo poreikį, vaikas nusiramina, ilgiau išlaiko dėmesį, lengviau įsitraukia į veiklą. Kai daiktas parinktas prastai, kambaryje atsiranda daugiau įtampos, o žaislas labai greit atsiduria kampe.
Kai vaikas pasaulį geriau supranta per pojūčius
Vieniems vaikams svarbiausia matyti, kitiems girdėti, dar kitiems jausti kūnu. Jeigu vaikui svarbūs prisilietimai, garsai ar ritmas, jis dažnai mokosi per tiesioginę patirtį. Jis nori spausti, liesti, sukti, purtyti, girdėti pasikartojimą. Tai nėra kaprizas. Tai būdas susiorientuoti, nusiraminti, kartais ir susikaupti.
Dėl to verta rinktis ne tai, kas atrodo „įdomu visiems“, o tai, kas tinka būtent tam vaikui. Kartais labai paprastas, malonios tekstūros daiktas suveikia geriau nei didelis, ryškus ir garsus žaislas. Tėvai čia dažnai nudega, nes perka akimis. O vaikas renkasi visai kitaip. Jis renkasi per pojūtį.
Prisilietimas vaikui gali būti saugumo forma
Vaikai, kuriems labai svarbus lietimas, dažnai ieško daiktų, kurie suteikia aiškų jutimą rankose. Jie mėgsta minkštą, grublėtą, tamprų, čežantį paviršių. Kartais ilgai glosto vieną kampą, maigosi tą patį kamuoliuką, spaudžia detalę vėl ir vėl. Tėvams tai gali atrodyti keista, bet iš tikro toks veiksmas padeda vaikui susirinkti.
Tokiose situacijose gerai veikia specialiųjų poreikių priemonės, kurios turi skirtingus paviršius ir aiškią jutiminę patirtį. Tai gali būti sensoriniai kamuoliukai, minkomi daiktai, tekstūrinės lentelės, minkšti audiniai, spaudomi ar sukami žaislai. Svarbiausia, kad vaikas norėtų juos imti į rankas pats. Jei daiktas traukia ranką, vadinasi ryšys jau vyksta.
Garsas turi padėti, o ne varginti
Su garsu labai lengva persistengti. Suaugusieji dažnai mano, kad kuo garsiau, tuo įdomiau. Vaikams, kuriems garsas svarbus, iš tikro labiau tinka aiškūs, pasikartojantys, valdomi garsai. Tokie, kuriuos galima sukelti pačiam. Ne tie, kurie tiesiog užgriūna.
Dažnai pasiteisina švelniai skambantys instrumentai, barškučiai, ritminiai žaislai, paprasti mušamieji, daiktai su maloniu čežėjimu ar švelniu spragtelėjimu. Vaikas tada jaučia, kad garsas ateina iš jo veiksmo. Jis sukuria ryšį. Paspaudė, suskambo. Pajudino, nuskambėjo. Toks aiškumas labai daug duoda.
Esu matęs vaikų, kurie nuo pernelyg garsaus žaislo atsitraukia po minutės, bet prie paprasto ritminio instrumento sėdi gerą pusvalandį. Tai labai geras priminimas, kad garsas turi būti ne agresyvus, o kviečiantis.
Ritmas dažnai ramina labiau nei kalbos
Kai kuriems vaikams ritmas yra tarsi atrama. Barbenimas, kartojimasis, judesio pasikartojimas, aiškus tempas jiems padeda nusiraminti. Dėl to ritminiai žaislai ar veiklos namuose kartais duoda daugiau nei ilgi aiškinimai ar bandymai nukreipti dėmesį žodžiais.
Jeigu vaikas mėgsta ritmą, verta namuose turėti daiktų, kurie leidžia jį kurti. Tai gali būti nedideli būgneliai, plojimo žaidimai, ritminės lazdelės, judantys sensoriniai daiktai, net paprasti objektai, su kuriais galima mušti vienodą tempą. Kai vaikas pagauna ritmą, jo kūnas ir dėmesys dažnai ima veikti ramiau. Tėvai tą labai greitai pastebi.
Mažiau dirgiklių, daugiau aiškumo
Didelė klaida yra manyti, kad tokiam vaikui reikia kuo daugiau sensorikos vienu metu. Ryškios šviesos, daug garsų, skirtingos tekstūros, daug spalvų viename žaisle dažnai padaro priešingą efektą. Vaikas pervargsta, išsiderina, sunkiau susikaupia. Dėl to geriau turėti kelias gerai parinktas priemones, o ne pilną dėžę visko.
Labiausiai pasiteisina tie daiktai, kurie turi vieną aiškų veikimo principą. Vienas malonus garsas. Viena stipri tekstūra. Vienas pasikartojantis ritmas. Tokios specialiųjų poreikių priemonės padeda vaikui susitelkti į vieną pojūtį, o ne blaškytis tarp kelių. Namams tai labai svarbu, nes ramybė tada atsiranda greičiau.
Geriausias pasirinkimas yra tas, prie kurio vaikas grįžta pats
Perkant tokiam vaikui, verta mažiau galvoti apie madas ir daugiau stebėti patį vaiką. Kur jis natūraliai tiesia ranką. Kokio garso ieško. Kokį paviršių nori liesti dar kartą. Ką kartoja, kai pavargsta ar susijaudina. Šie maži ženklai pasako daugiau nei bet kokia pakuotė.
Todėl geriausias pirkinys dažniausiai būna ne pats ryškiausias. Jis būna tas, kuris kuria saugumo, aiškumo ir susidomėjimo jausmą. Kai namuose atsiranda tinkamos specialiųjų poreikių priemonės, vaikas dažnai tampa ramesnis, labiau įsitraukia, lengviau parodo, kas jam patinka. O tėvams tai labai daug reiškia, nes pagaliau atsiranda ne šiaip žaislas, o daiktas, kuris iš tiesų tinka jų vaikui.
