Pirmas kartas su kazanu dažnai būna toks: parsiveži, nori iškart virti, nes „jau seniai laukiau“, ir… maistas ima kabintis. Tada atsiranda nusivylimas, o mintyse sušmėžuoja: gal reikėjo rinktis kitą, gal tas kazanas gera kaina buvo per gerai, kad būtų tiesa. Bet dažniausiai kaltas ne kazanas. Kaltas skubėjimas.
Kazano „įkaitinimas“ prieš pirmą naudojimą nėra mistika. Tai tiesiog kelios aiškios užduotys, kurios padeda metalui „susidraugauti“ su aliejumi ir šiluma. Jei tai padarai normaliai, vėliau plovas, troškiniai ar paprastos bulvės kepa ramiau, o dugno nereikia gramdyti kaip su šaukštu per bausmę.
Kodėl naujas kazanas lipina maistą
Naujas kazanas dažnai būna su gamykliniu kvapu, kartais su apsauginiu sluoksniu, kartais tiesiog „plikas“ ir sausas. Metalas dar neturi savo natūralaus aliejaus sluoksnio, kuris vėliau veikia kaip lengva apsauga nuo prilipimo.
Aš tai lyginu su nauja keptuve: ji gali būti gera, bet pirmai vakarienei reikia truputį pasiruošti, kitaip virtuvėje bus daug emocijų, bet ne tų.
Pirmas žingsnis – normalus plovimas, ne simbolinis
Prieš bet kokius kaitinimus kazaną išplauk karštu vandeniu su indų plovikliu. Ne „prabėgom“, o taip, kad neliktų jokio kvapo. Gerai ištrink kempine, ypač vidų ir kraštus.
Tada išsausink. Jei paliksi drėgmę, vėliau šildant ji gadins procesą, ir vietomis gali atsirasti mažų dėmelių. Nieko baisaus, bet geriau tvarkingai.
Kai pirmą kartą šildai, neskubėk su ugnim
Kazanas mėgsta ramų startą. Uždėk ant viryklės ar ant ugnies ir kelias minutes leisk jam sušilti palaipsniui. Tu pats pajusi: metalas pradeda „kvėpuoti“, dingsta šaltas pojūtis, kvapas keičiasi.
Jeigu iškart duosi pilną karštį, vidus gali kaisti netolygiai, o tau bus sunkiau tolygiai padengti aliejumi.
Aliejus – paprastas, be gudravimų
Kai kazanas įšilęs, įpilk aliejaus. Ne lašą ir ne pusę litro. Tiek, kad dugnas ir sienelės būtų lengvai padengtos, o tu galėtum aliejų paskirstyti.
Čia svarbiausia, kad aliejus pasiektų ir sieneles, nes kazanas dirba ne vien dugnu. Paimk popierinį rankšluostį, žnyples ar švarų audinį ir atsargiai paskirstyk aliejų per vidų.
Tada ateina dalis, kurią daug kas praleidžia
Leisk aliejui pakaitėti. Ne sekundę. Kelias minutes. Tu pamatysi, kad jis tampa skystesnis, kartais lengvai „banguoja“, pasikeičia kvapas. Tai ženklas, kad vyksta procesas, kurio tu nori.
Šitoje vietoje dažnai atsiranda noras „užsimest mėsą“. Dar ne. Palauk.
Trumpas kontrolinis sąrašas, kad neperspaustum
Kai darai pirmą „įkaitinimą“, laikykis paprastų ribų. Tada viskas gaunasi švariai.
- Kaitink pamažu, kad metalas spėtų sušilti visur
- Nepilk per daug aliejaus, nes jis pradės degti ir smirdėti
- Neleisk aliejui juoduoti, jei juoduoja, sumažink kaitrą
- Vėdink patalpą, kvapas bus, čia normalu
- Po proceso leisk kazanui atvėsti pačiam, ne po šaltu vandeniu
Kas toliau: išpilti ar palikti?
Kai baigi, kazaną atvėsink ir išpilk aliejaus perteklių. Viduje turi likti plonas riebus sluoksnis, kaip lengvas blizgesys. Jo neplauk su plovikliu. Tiesiog iššluostyk popieriumi.
Pirmus kartus gamink su daugiau aliejaus. Kazanas „susistato“ per kelis naudojimus. Kuo daugiau ramių gaminimų, tuo mažiau prilipimo.
Kada suprasi, kad padarei gerai
Paprastas testas: kai kitą kartą kepi svogūną ar morką, jie turi slysti lengvai, o dugnas neturi jaustis „sausas“ ir kabinantis. Ir dar vienas ženklas: po gaminimo užtenka šilto vandens, šepetėlio ir kelių judesių. Be dramos.
Ir va tada jau nebesvarbu, ar pirkai prabangų modelį, ar tiesiog pataikei ant geros kainos. Jei paruoši teisingai, jis pradeda dirbti kaip turi. O tu pagaliau gamini, o ne kovoji.
