Daug kas ruošiantis žygiui daugiausia dėmesio skiria kuprinei, batams, striukei ar palapinei. Tai suprantama. Visa tai matoma, lengvai palyginama, lengvai aptariama. Tačiau tikrasis komforto testas prasideda ne einant taku, o tada, kai vakare pagaliau atsiguli. Būtent tada paaiškėja, ar rytą kelsiesi su noru judėti toliau, ar su ta nemalonia mintimi, kad skauda nugarą, klubus ir pečius.
Čia viską labai dažnai nulemia vienas daiktas. Turistinis kilimėlis. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kuklus, beveik nuobodus pirkinys. Jokio vau efekto, jokio herojaus vaidmens nuotraukose. Bet naktį gamtoje jis staiga tampa svarbesnis už pusę daiktų, kuriuos taip kruopščiai susikrovei.
Vakare atrodo smulkmena, ryte tampa visa tiesa
Pirmą kartą tai gerai supranti po prastos nakties. Iš pradžių lyg ir viskas gerai. Įlendi į miegmaišį, pavargęs po žygio greitai užmiegi, atrodo, kad kūnas vis tiek pailsės. Bet naktis daro savo. Žemė traukia šaltį, kietesni nelygumai remiasi į šonus, o miegas darosi ne gilus, o toks suskaldytas, fragmentiškas.
Ryte tada atsikeli ne pailsėjęs, o susiglamžęs. Ir blogiausia tai, kad kaltini save, orą, palapinę ar ilgą maršrutą. Nors labai dažnai priežastis būna paprastesnė, negu norisi pripažinti. Po tavimi tiesiog buvo per mažai komforto.
Kūnas gamtoje neatleidžia prastų pasirinkimų
Gamtoje kūnas jau ir taip dirba daugiau. Tu eini ilgiau, neši svorį, dažniau jauti reljefą po kojomis, mažiau ilsiesi įprastomis sąlygomis. Todėl naktinis poilsis tampa beveik šventa dalimi visos išvykos. Jei jis prastas, kita diena jau prasideda su minusu.
Būtent dėl to turistinis kilimėlis nėra menka detalė. Jis tiesiogiai lemia, kaip jausis kūnas po kelių valandų miego. Geras pasirinkimas dažniausiai duoda štai ką:
- mažiau spaudimo pečiams, klubams ir apatinei nugaros daliai
- šiltesnį miegą, kai žemė atiduoda savo vėsą
- stabilesnį gulėjimą, kai nereikia nuolat vartytis ieškant patogesnės vietos
- daugiau jėgų ryte, nes miegas tampa gilesnis
Kai tai patiri bent vieną kartą, požiūris pasikeičia labai greitai. Tada jau nebeklausi, ar verta investuoti. Klausi, kodėl tiek ilgai to neatidavei svarbos.
Žygyje nuotaiką sugadina ne lietus, o miego stoka
Yra toks keistas dalykas. Žmonės dažnai pasakoja apie žygius taip, lyg didžiausią įspūdį paliktų vaizdai, ežerai, viršukalnės ar vakaro laužas. Ir tai tiesa. Bet visą tą grožį labai lengva sugadinti viena prasta naktis.
Kai neišsimiegi, viskas pradeda erzinti greičiau. Kuprinė atrodo sunkesnė, batai spaudžia labiau, rytinė kava nebedžiugina taip, kaip turėtų. Net trumpesnis atstumas pradeda atrodyti ilgas. Žmogus tada nebegalvoja apie malonumą, jis tiesiog tempia dieną.
Esu girdėjęs tą pačią frazę iš kelių žmonių po savaitgalio gamtoje: „jei būčiau geriau miegojęs, visas žygis būtų buvęs visai kitoks“. Ir tai nėra perdėjimas. Nuovargis labai greitai pakeičia nuotaiką, o nuotaika pakeičia visą patirtį.
Patyrę žygeiviai beveik visada daro tą patį
Pradedantieji dažnai renkasi pagal kainą arba pagal tai, kas užima mažiau vietos. Tuo metu žmogus, kuris yra miegojęs ant šaknų, akmenukų ir šaltos žemės, jau mąsto kitaip. Jam svarbu ne kaip kilimėlis atrodo supakuotas, o kaip jis veikia naktį.
Todėl labiau patyrę žygeiviai paprastai žiūri į kelis labai žemiškus dalykus. Ar kilimėlis pakankamai patogus jų kūnui. Ar jis saugo nuo žemės vėsos. Ar jį paprasta pasiruošti vakare, kai jau esi pavargęs. Ar jis nekelia papildomo nervinimosi, kai nori tiesiog kristi ir miegoti.
Ir čia nėra jokios romantikos. Čia gryna praktika. Nes po gero miego viskas atrodo įmanoma, o po blogo miego net gražiausias maršrutas netenka dalies savo žavesio.
Kartais geriausias pirkinys yra tas, kurio naktį nejauti
Geras turistinis kilimėlis turi vieną labai stiprų bruožą. Apie jį naktį beveik negalvoji. Tu tiesiog atsiguli, užmiegi ir ryte atsikeli be pykčio ant viso miško. Gal skamba juokingai, bet būtent taip ir yra.
Todėl ruošiantis žygiui verta prisiminti paprastą tiesą. Rytinę savijautą lemia ne vien maršrutas, ne vien fizinis pasirengimas ir ne vien oras. Labai daug nulemia tai, ant ko praleisi naktį. Jei šioje vietoje pataupysi per daug, kūnas tau primins tai jau kitą rytą.
O kai išsirinksi gerai, žygis pasikeis. Ne nuotraukose, ne aprašymuose, o tavo nugaroje, kojose, nuotaikoje. Ir tai, tiesą sakant, yra svarbiausia.
