Dantų kanalų gydymas: pieninių dantų gydymo metodai

Dantų kanalų gydymas pasitaiko ne tik suaugusiems žmonėms. Pieninių dantų ėduonis yra viena dažniausių vaikų lėtinių ligų. Odontologinės infekcijos, kurios atsiranda laiku negydant ėduonies pažeistų dantų, daro neigiamą įtaką vaiko sveikatai, gali sukelti mitybos problemų, o ilgainiui negydytas ėduonis sukelia dantų skausmą, minkštųjų audinių tinimą, odontogeninį sepsį ir tampa reikalingas dantų kanalų gydymas.

Pieninių dantų anatomijos ypatumai

Pieninių ir nuolatinių dantų morfologija skiriasi. Dėl vidinės pieninių dantų anatomijos dantų ėduonis labai greitai tampa pulpos pažeidimu. Pieninių dantų emalio sluoksnis yra plonesnis ir puresnis, todėl jie yra baltesni už nuolatinius, tačiau lengviau paveikiami rūgščių. Pieninių dantų emalyje yra didesni kiekiai karbonato priemaišų, jie didina emalio tirpumą, taip pat juose trūksta fosfatų, pulpos kraujagyslės ir nervai yra didesni. Šaknų kanalų sistemos yra labai sudėtingos. Dėl pieninių dantų pulpos uždegimo, kai jau reikalingas dantų kanalų gydymas, greitai gali būti pažeidžiamas kaulas furkacijos srityje, kadangi ten yra daug papildomų kanalėlių. Dantų kanalų gydymas turi būti parenkamas atsižvelgiant į pieninių dantų anatomiją.

Pieninių dantų kanalų gydymo būdai

Pieninių dantų kanalų gydymo metodai gali būti suskirstyti į dvi grupes: konservatyvūs bei radikalūs.

Konservatyvus pieninių dantų kanalų gydymas gali būti:

  1. Tiesioginis pulpos padengimas. Šis dantų kanalų gydymas atliekamas danties pulpos ragelį padengiant bioaktyvia medžiaga ir atstatans dantį hermetiška restauracija. Tiesioginio pulpos padengimo metodas taikomas tada, kai vaikas anksčiau nejautė simptomų. Pulpa atveriama minimaliai ir yra užtikrinama visiška seilių izoliacija bei saugus dantų kanalš gydymas.
  2. Netiesioginis pulpos padengimas. Taikant šį dantų kanalų gydymo metodą, arčiausiai pulpos esantis dentino sluoksnis padengiamas biosuderinama medžiaga, kuri skatina tretinio dentino gamybą, o dantis atstatomas hermetiška restauracija. Taip išsaugomas pulpos gyvybingumas. Kai ėduonies pažeidimas yra gilus, dalinai pašalinti ėduonį yra geriau nei visiškai jį išvalyti. Taip mažinama rizika atverti pulpą.
  3. Pulpotomija. Tai pieninių dantų kanalų gydymas, kai pašalinama vainikinė pulpos dalis ir įvertinama likusi. Šis dantų kanalų gydymas yra naudojamas tuomet, kai nėra jokių patologinių radiologinių pokyčių. Dantis tokiu atveju dažniausiai būna besimptomis arba atsiranda jautrumas saldžiam, karštam ar šaltam maistui, gėrimams, tačiau nėra stipraus skausmo.

Dantų kanalų gydymas radikaliais būdais:

  1. Pulpektomija – dantų kanalo gydymo metodas, kai pašalinama visa vainikinė ir šakninė pulpa. Pulpektomija atliekama kai pulpa yra pažeista negrįžtamai, taip pat tada, kai taikant pulpotomiją nenustoja kraujuoti šakninė pulpa. Pulpektomiją galima taikyti, kai nėra danties rezorbcijos.
  2. Chirurginis šalinimas – radikalus pieninių dantų kanalų gydymo metodas, tačiau praktiškai vienintelis pasirinkimas esant sunkioms pieninių dantų pulpos patologijoms. Taip pat šis gydymas taikomas, kai praeitas dantų kanalų gydymas įvyko nesėkmingai. Pieninio danties šalinimas pasirenkama ir tuomet, kai dantis turėtų greitai iškristi ar yra likę per mažai danties kietųjų audinių.