Daugelis žmonių su rūgšties refliuksu dieną kažkaip susitvarko – išvengia tam tikrų maisto produktų, neišsijuosia per daug, laiko po ranka vaistus. Bet naktis – visai kitas reikalas. Pabundi iš deginimo jausmo krūtinėje, gerklėje jauti kartumą, o kitą rytą esi išsekęs ir vis tiek nežinai, ką su tuo daryti. Ir taip vėl ir vėl.
Problema ne tik ta, kad tai nemalonu. Naktinis refliuksas yra mediciniškai rimtesnis nei dieninis – ir štai kodėl.
Kodėl gulint viskas blogėja
Dieną gravitacija dirba jūsų pusėje. Stovint ar sėdint, skrandžio turinys natūraliai lieka apačioje. Gulint ši apsauga išnyksta – rūgštis gali laisvai judėti atgal į stemplę, o ten ji gali likti žymiai ilgiau nei dieną, nes rijimo refleksas miego metu sulėtėja ir seilių gamyba sumažėja. Seilės normaliai neutralizuoja dalį rūgšties – naktį šio mechanizmo beveik nėra.
Rezultatas: rūgštis ilgiau liečia stemplės gleivinę, o tai reiškia daugiau galimų pažeidimų per tą patį laiką.
Kokios pasekmės, jei tai tęsiasi ilgai
Vienkartinis naktinis epizodas – nemalonu, bet nekritiškai. Kai tai kartojasi reguliariai, rizika auga. Ilgalaikis rūgšties refliuksas, ypač naktinis, siejamas su keletu rimtesnių būklių:
- Bareto stemple – stemplės gleivinės pokytis, kuris kai kuriais atvejais gali tapti onkologinės rizikos veiksniu
- Lėtiniu laringitu ir balso stygų dirginamuoju sindromu
- Dantų emalės eroizija dėl naktinio rūgšties patekimo į burną
- Lėtiniu kosuliu ir astmos simptomų pablogėjimu
Tai nereiškia, kad kiekvienas, kas kartą per savaitę pabunda nuo deginimo, turi rimtą ligą. Tačiau tai reiškia, kad ignoruoti naktinį refliuksą ilgiau nei kelis mėnesius – nėra gera idėja.
Kas provokuoja naktinį refliuksą
Dažniausiai žmonės galvoja apie maistą – ir iš dalies teisingai. Tačiau naktinio refliukso atveju laikas yra ne mažiau svarbus nei tai, kas valgoma. Valgymas likus dviem ar mažiau valandų iki miego yra vienas stipriausių provokatorių, nepriklausomai nuo to, ar valgėte pica, ar virtos daržovės.
Kiti dažni veiksniai: alkoholis vakare, riebus ar didelis maisto kiekis, kavos puodelis po vakarienės ir tam tikri vaistai, kurie atpalaiduoja apatinį stemplės sfinkterį. Stresas taip pat vaidina vaidmenį – ne tik psichologinį, bet ir fiziologinį, nes veikia skrandžio rūgšties gamybą.
Ką galima keisti praktiškai
Prieš kalbant apie vaistus, yra keletas elgesio pokyčių, kurie daugeliui žmonių iš tikrųjų padeda ir kurių veiksmingumas patvirtintas tyrimais. Jie nėra sudėtingi, tačiau reikalauja nuoseklumo:
- Pakelti lovos galvūgalį 15–20 cm – ne papildomą pagalvę po galva, o fiziškai pakelti lovos rėmą ar naudoti specialų pleištą po čiužiniu. Pagalvė po galva nesuteikia reikiamo kampo
- Nevalgius likus mažiau nei trims valandoms iki miego
- Vengti alkoholio vakare – jis ne tik provokuoja rūgštį, bet ir atpalaiduoja raumenį, kuris turėtų užkirsti kelią refliuksui
- Miegoti ant kairės pusės – tyrimai rodo, kad ši padėtis mažina naktinio refliukso epizodus, nes skrandžio anatomija tokioje padėtyje yra palankesnė
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Elgesio pokyčiai padeda daugeliui, tačiau jie nėra gydymas. Jei naktinis rūgšties refliuksas kartojasi dažniau nei du kartus per savaitę, trunka ilgiau nei kelis mėnesius arba lydi kiti simptomai – rijimo sunkumai, svorio kritimas, kraujavimas – tai jau ne gyvenimo būdo klausimas, o medicininis. Tokiais atvejais reikalinga gastroskopija ir specialisto vertinimas, ne tik vaistai iš vaistinės.
Taip pat svarbu žinoti: ilgalaikis savaiminis gydymas rūgštį mažinančiais vaistais be gydytojo priežiūros gali užmaskuoti simptomus, tačiau neišsprendžia priežasties. O priežastis kartais būna svarbesnė nei pats simptomas.
